Norvegija nebenaudos COVID-19 sekimo programėlės, kilus susirūpinimui dėl duomenų saugumo

Norvegija pirmadienį įšaldė programėlę išmaniesiems telefonams, skirtą stebėti ir sekti užsikrėtimo koronavirusu atvejus, kilus viešam ginčui tarp sveikatos apsaugos tarnybų ir duomenų apsaugos priežiūros institucijos.

Norvegijos visuomenės sveikatos instituto (NIPH) pareigūnas Geiras Bukholmas (Jeiras Bukholmas) sakė, kad sprendimas ištrinti sukauptus duomenis ir neleisti programėlei rinkti jokios tolesnės informacijos „susilpnino šalies parengtį“ galimam COVID-19 atvejų pagausėjimui.

Kaip pranešama, minima programėlė buvo išbandoma trijose savivaldybėse.

Tačiau Norvegijos duomenų apsaugos agentūra sakė, kad viena iš šio sprendimo priežasčių – mažas fiksuojamų naujų užsikrėtimo atvejų skaičius. Agentūra pažymėjo, kad esant tokiai padėčiai programėlė nebeturėtų būti naudojama, nes kyla rūpesčių užtikrinti privatumą.

Norvegijoje iki šiol nustatyta daugiau kaip 8,6 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Pastaruoju metu šalyje būdavo nustatome po 20–50 COVID-19 atvejų per savaitę.

Baiminantis galimos epidemijos antrosios bangos arba lokalių protrūkių, sveikatos apsaugos direktoratas per penktadienį planuojamą surengti pasitarimą ketina pateikti argumentų, jog šią technologiją reikėtų leisti naudoti.

Kai kurių Europos šalių vyriausybės rekomenduoja gyventojams naudoti programėles išmaniesiems telefonams, turinčiomis padėti apsisaugoti nuo naujų koronaviruso protrūkių. Norvegija šioje srityje buvo viena iš pirmųjų, bet jos programėlė “Smittestopp” sukėlė susirūpinimą, nes ji naudoja GPS sekimo technologijas ir kas valandą siunčia duomenis į centrinius serverius.

Programėlės naudojimas buvo įšaldytas žmogaus teisių organizacijai „Amnesty International“ ruošiantis paskelbti ataskaitą apie sąlyčio atvejų sekimo priemones, naudojamas Europoje, Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Šiame dokumente sakoma, kad Norvegijos programėlė yra tarp keliančių daugiausiai rūpesčių dėl jos „tiesioginio arba beveik tiesioginio vartotojų buvimo vietos sekimo“. „Amnestį“ nurodė pasidalijusi savo išvadomis su tarnybomis anksčiau šį mėnesį ir paraginusi jas taisyti padėtį.

“Šis epizodas turėtų tapti perspėjimu visoms vyriausybėms, skubančioms [įdiegti] programėles, kurios yra besibraunančios [į privatumą] ir sukurtos veikti tokiu būdu, kad dėl to kyla pavojus žmogaus teisėms“, – sakė „Amnesty“ saugos laboratorijos vadovas Claudio Guarnieri (Klaudijus Gvarnjeris).

Kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Italija, Šveicarija ir Latvija, naudoja „decentralizuotą“ modelį, pasitelkdamos „Android“ ir „Apple“ operacinių sistemų sąsajas. Pasak ekspertų, privatumo atžvilgiu tokios programėlės geresnės, nes duomenis jos saugo įrenginiuose.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.